VDU darbuotojams – Profesinio tobulėjimo fondo finansavimo galimybės

Technologinė pažanga ir nuolat kintantys darbo aplinkos reikalavimai iš esmės keičia požiūrį į profesinį augimą. Dirbtinio intelekto sprendimai vis dažniau integruojami į kasdienes veiklas, o aukštos kvalifikacijos kompetencijų poreikis nuosekliai auga. Šiandien tampa akivaizdu, kad nuolatinis mokymasis yra ne pasirinkimas, bet būtina sąlyga siekiant išlaikyti profesionalumą ir gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių. Aukštojo mokslo institucijose dirbantiems specialistams tai reiškia kryptingą kompetencijų stiprinimą. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nuosekliai plėtoja profesinio tobulėjimo sistemą, kuri skatina visos bendruomenės augimą ir tarptautiškumo stiprinimą ir nuolatinį kompetencijų atnaujinimą.

Profesinio tobulėjimo galimybės VDU bendruomenei

VDU darbuotojams kas mėnesį siūloma dalyvauti įvairiose profesinio tobulėjimo veiklose – mokymuose, seminaruose ir kūrybinėse dirbtuvėse, kurias organizuoja VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras. Šios veiklos orientuotos į šiuolaikinius akademinio ir neakademinio darbo poreikius: apima didaktikos temas, inovatyvius dėstymo metodus, studentų įtraukties didinimą, skirtingų poreikių atliepimą, skaitmeninių bei dirbtinio intelekto sprendimų taikymą, taip pat psichologinio atsparumo, lyderystės ir komunikacijos įgūdžių stiprinimą. Kasmet bendruomenei siūloma daugiau nei 150 nacionalinių ir tarptautinių mokymų – nuo universiteto ir išorės ekspertų vedamų užsiėmimų iki „Transform4Europe“ aljanso, „Nordplus“ ir LETSGTROW projektų mokymų bei „Coursera“ platformos kursų. Platus temų ir formatų pasirinkimas leidžia darbuotojams savarankiškai planuoti savo profesinio tobulėjimo kelią, derinant jį su individualiais poreikiais ir darbo ritmu. Papildomas galimybes suteikia VDU Profesinio tobulėjimo fondas, skatinantis asmeninę iniciatyvą ir ilgalaikį profesinį augimą.

Šią iniciatyvą palaiko VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė „Profesinis tobulėjimas VDU akademinėje ir neakademinėje bendruomenėje jau tapo neatsiejama kasdienės veiklos dalimi. Galime pasidžiaugti, kad VDU bendruomenė yra viena aktyviausiai dalyvaujančių tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose mokymuose“. Anot jos, svarbus ne tik aktyvus įsitraukimas į profesinio tobulėjimo veiklas, bet ir įgytų kompetencijų pritaikymas kasdieniame darbe. Tai atsispindi tiek atnaujinamuose studijų dalykuose, tiek tobulinamuose administraciniuose procesuose.

Mokymų finansavimo galimybės VDU darbuotojams

Kasmet VDU Profesinio tobulėjimo fondas vidutiniškai finansuoja apie dvidešimt darbuotojų paraiškų, o šia galimybe aktyviai naudojasi tiek akademinė, tiek neakademinė bendruomenė VDU PKVC vadovė dr. Aistė Ragauskaitė pažymi, kad finansuojamų mokymų spektras yra platus, o dalyviai renkasi aukštos kokybės profesinio tobulėjimo programas. Tarp jų – nacionalinės iniciatyvos, tokios kaip „DI meistriškumo programa“, „Collab Circle“ ar „Traumai jautri praktika“, taip pat įvairūs tarptautiniai mokymai, skirti skaitmeninių įrankių taikymui, dirbtinio intelekto panaudojimui kasdienėje veikloje, mokslinių projektų rengimui, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymui bei pedagoginių kompetencijų stiprinimui.

VDU V. Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto projektinės veiklos vadovė dr. Gintarė Pocė dalyvavo tarptautiniuose „European Media Training“ mokymuose „How to write and structure your impact section in Horizon Europe?“. Pasak jos, šie mokymai suteikė galimybę išsamiai įsigilinti į socialinio poveikio aprašymo ypatumus rengiant „Horizon Europe“ projektų paraiškas bei geriau suprasti, kaip aiškiai ir struktūruotai pristatyti planuojamą projekto poveikį. Ji teigia, kad mokymai buvo itin naudingi ir aiškūs – „informacija pateikta nuosekliai, struktūruotai, papildyta praktiniais pavyzdžiais. Lektoriai taip pat pasidalijo mokymų medžiaga, kurioje pateikiama socialinio poveikio aprašymo strategija“. Ši medžiaga, anot Gintarės Pocės, bus vertingas šaltinis ir ateityje rengiant projektų paraiškas. Ypač didelį įspūdį jai paliko tai, kad lektoriai skyrė daug dėmesio skirtumų tarp projekto komunikacijos, projektų rezultatų sklaidos, rezultatų įveiklinimo bei projekto rezultatų socialinio poveikio aprašymo ir matavimo aptarimui. Tikslus šių sąvokų atskyrimas ir paaiškinimas, pasak pašnekovės, yra itin svarbus rengiant kokybiškas projektų paraiškas, todėl mokymuose įgytos žinios ji tiesiogiai pritaikys praktiškai savo darbe.

Dr. Gintarė Pocė pozityviai vertina tai, kad dalyvauti šiuose mokymuose buvo galima VDU Profesinio tobulėjimo fondo mokymų finansavimo programos dėka. Jos nuomone, ši iniciatyva yra labai reikalinga universiteto darbuotojams, nes „suteikia realias galimybes nuolat tobulėti, mokytis visą gyvenimą, gilinti tiek minkštuosius, tiek kietuosius įgūdžius bei stiprinti profesines kompetencijas“. Ji atkreipia dėmesį, kad vis daugiau kokybiškų seminarų ir mokymų tampa mokami, todėl galimybės mokytis iš profesionalių lektorių tik asmeninėmis lėšomis neretai yra ribotos. Pašnekovė pabrėžia, kad „galimybė dalyvauti šioje programoje leidžia ne tik plėsti universitetiniam darbui reikalingas kompetencijas, bet ir prisideda prie bendro institucijos stiprinimo“. Pasak jos, „universitetas – tai žmonės ir bendruomenė, todėl darbuotojų kompetencijų gilinimas ne tik didina darbo procesų efektyvumą ir gerina atliekamų darbų kokybę, bet ir stiprina universiteto vaidmenį visuomenėje“.

Pasaulio lietuvių universiteto veiklų koordinatorė dr. Ingrida Dačiolienė dalijasi teigiama patirtimi, įgyta dalyvaujant „Collab Circle“ mokymuose, skirtuose tinklaveikos – profesinių ryšių kūrimo įgūdžiams stiprinti. Pasak jos, šie mokymai atnešė netikėtų ir pozityvių rezultatų. Pavyzdžiui, „viena didžiausių mokymų stiprybių buvo mokymasis įvairialypėje dalyvių grupėje ir žinių įsisavinimas ne tik per lektorės, bet ir per kitų dalyvių praktines patirtis“. Skirtinguose profesiniuose ir asmeniniuose kontekstuose veikiantys dalyviai tapo savotiška mažąja tinklaveikos bendruomene – tiek mokymuisi čia ir dabar, tiek galimiems bendriems projektams ateityje. Ingrida Dačiolienė atkreipia dėmesį, kad „tiek darbas grupėje, tiek bendradarbiavimas su priskirtu partneriu mokymų metu per palyginti trumpą laiką padėjo išlaisvinti vaizduotę, sustiprino pasitikėjimą savimi ir paskatino drąsiau lavinti „tinklaveikos raumenį“. Ši patirtis leido suprasti, kad tinklaveika pirmiausia remiasi dalyvių gebėjimu būti smalsiu, atviru ir geranorišku žmogumi, kuris siekia daugiau duoti nei gauti“.

Profesinio tobulėjimo fondo paraiškų atranka

Skelbiama VDU Profesinio tobulėjimo fondo paraiškų atranka vyks iki birželio 5 d. VDU akademinių ir neakademinių darbuotojų paraiškos priimamos kiekvieną mėnesį jas pateikiant iki 5 mėnesio dienos. Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo ir finansavimo sąlygas galite rasti čia.

Nuotraukos:

VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė. Nuotr. VDU, Jono Petronio.

V. Kavolio instituto projektinės veiklos vadovė dr. Gintarė Pocė. Nuotr. VDU, Jono Petronio.