Profesinio tobulėjimo fondo finansavimo galimybės VDU darbuotojams

Kai technologijos keičia profesijas, dirbtinis intelektas tampa kasdieniu darbo įrankiu, mokymasis visą gyvenimą nebeatrodo kaip teorinė sąvoka – tai praktinė būtinybė. Sparčiai kintantis pasaulis, technologijų proveržis ir augantis aukštos kvalifikacijos kompetencijų poreikis vis aiškiau parodo, kad aukštojo mokslo darbuotojams tenka nuolat rūpintis asmeniniu profesiniu tobulėjimu. Atsakas į šiuos iššūkius reikalauja ne pavienių mokymų, o kryptingos ir ilgalaikės kompetencijų tobulinimo strategijos. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tokią strategiją įgyvendina nuosekliai, investuodamas į akademinės ir neakademinės bendruomenės profesinį augimą bei tarptautines mokymosi galimybes.

Profesinio tobulėjimo galimybės VDU bendruomenei

Kiekvieną mėnesį VDU darbuotojai kviečiami dalyvauti įvairiose profesinio tobulėjimo veiklose – mokymuose, seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse, kurias organizuoja VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras. Šios veiklos atliepia šiandienos akademinio ir neakademinio personalo darbo specifiškumą – nuo didaktinių temų, inovatyvių dėstymo metodų, studentų įtraukumo didinimo ir skirtingų poreikių atliepimo, skaitmeninių ir dirbtinio intelekto įrankių taikymo iki psichologinio atsparumo, lyderystės ir efektyvios komunikacijos ugdymo. Kasmet universiteto bendruomenė gali rinktis iš daugiau nei 150 nacionalinių ir tarptautinių mokymų – nuo VDU ir išorės lektorių vedamų užsiėmimų iki „Transform4Europe“ aljanso užsienio ekspertų seminarų ar platformos „Coursera“ kursų. Platus temų ir formatų spektras leidžia darbuotojams patiems modeliuoti savo mokymosi kelią, derinant profesinius poreikius su asmeniniu tempu. Papildomai tam sudarytos sąlygos per VDU Profesinio tobulėjimo fondą, kuris skatina individualią iniciatyvą ir investiciją į ilgalaikį profesinį meistriškumą.

Profesinio tobulėjimo fondo iniciatyvą palaiko VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis. Jo teigimu, profesinis tobulėjimas yra neatsiejama eksperto kompetencijų stiprinimo dalis. „Universitete veikianti profesinio tobulėjimo sistema aktyviai įtraukia tiek akademinius, tiek neakademinius darbuotojus. Kiekvienam VDU bendruomenės nariui sudaromos galimybės kryptingai augti savo pasirinktu tempu, rinktis tinkamiausias mokymosi formas ir semtis žinių iš aukščiausio lygio ekspertų.“

Mokymų finansavimo galimybės VDU darbuotojams

Kiekvienais metais fondas vidutiniškai finansuoja dvidešimt VDU darbuotojų profesinio tobulėjimo paraiškų, o mokymų finansavimo galimybe aktyviai naudojosi ir akademiniai, ir neakademiniai darbuotojai. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovės dr. Aistės Ragauskaitės teigimu, finansuotų mokymų temų įvairovė didelė, o dalyviai renkasi aukštos kvalifikacijos profesinio tobulėjimo veiklas. Nuo nacionalinių mokymų, pvz. „DI meistriškumo programos“, „Collab Circle“ ir „Traumai jautri praktika“ iki tarptautinių mokymų –  „Generative AI – More Efficiency in Everyday Office Life“, „How to Write and Structure Your Impact Section in Horizon Europe?“, „Digital Tools for Collaboration, Communication, Creativity and Critical Thinking“, „English for Educators: Advance your career (Level III)“, „Entrepreneurship at School“, „Europos biogrįžtamojo ryšio federacijos mokymų“ ir kt.

VDU Švietimo akademijos dėstytojos doc. dr. Eglė Stasiūnaitienė taip pat teigiamai vertina Profesinio tobulėjimo fondo suteiktas mokymosi finansavimo galimybes. Ji dalyvavo mokymuose „Integrating Creativity and Innovation into Teaching“, kuriuos organizavo „Europass Teacher Academy“. Mokymai buvo skirti dėstytojams. „Jų metu buvo praktiškai mokomasi, kaip sužaidybinti studijavimo turinį, pritaikant įvairius kūrybiškumą skatinančius įrankius ir platformas. Aktyvių veiklų metu buvo pristatomos kūrybinių metodų ir inovacijų taikymo praktikos, padedančios įtraukti studentus į kūrybišką mokymąsi ar studijavimą“, – teigia dėstytoja.

Pasak pašnekovės, mokymuose įgytos žinios ir patirtis sustiprino jau turimas kompetencijas. Įgytą patirtį ji jau integravo dėstydama studijų dalykus Magistrantūros studijų programoje „Švietimo organizacijų vadyba" ir profesinių studijų programoje „Pedagogika“. Šių studijų programų dalykų turinys ir užduotys buvo atnaujintos, panaudojant mokymuose įgytą patirtį ir modernizuojant jau taikomus didaktinius sprendimus.   

Dėstytoja dr. Eglė Stasiūnaitienė tikina, kad VDU Profesinio tobulėjimo fondo mokymų finansavimo iniciatyva yra puikus būdas skatinti universiteto darbuotojus tikslingai, atsižvelgiant į individualius savo poreikius ieškoti ir dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, taip plečiant savo dalykines ir didaktines  kompetencijas bei patirtį.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pavaduotoja, VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Laima Skauronė dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Generative AI – More Efficiency in Everyday Office Life“, vykusiuose Europos akademinio ir profesinio tobulėjimo institute Miunsteryje, Vokietijoje. Mokymai, skirti generatyviojo dirbtinio intelekto (DI) taikymui kasdienėje profesinėje veikloje, tapo ne tik intensyvia žinių savaite, bet ir asmeniniu lūžiu DI kompetencijų ugdymo srityje. „Šių mokymų metu įgyjau aiškų DI taikymo „žemėlapį“ – supratau, nuo ko pradėti, kur verta gilintis toliau ir kaip sistemingai auginti savo kompetencijas šioje srityje. Išsamūs praktiniai mokymai padėjo ne tik geriau suprasti generatyviojo DI veikimo principus, bet ir įsisavinti efektyvaus darbo pagrindus – nuo užklausų formulavimo iki įvairių DI įrankių pritaikymo tekstų, vaizdų ir turinio kūrimui, dokumentų rengimui, informacijos struktūravimui bei procesų planavimui“.

Papildomą vertę mokymams suteikė tarptautinė dalyvių grupė – dėstytojai ir specialistai iš įvairių Europos Sąjungos šalių. Atviri pasidalinimai patirtimis padėjo suprasti, kad kintančios darbo sąlygos ir informacinis neapibrėžtumas dėl DI įsigalėjimo – šiandien tapo bendru iššūkiu daugumai. Grįžusi iš mokymų ji pradėjo aktyviai taikyti ne tik „ChatGPT“, bet ir kitus DI įrankius, tokius kaip „NotebookLM“ ar „Gamma“, juos integruodama į kasdienę, mokslinę veiklą bei paskaitų rengimą. Svarbiu mokymuose įgytų praktinių žinių tęsiniu tapo ir jų dalijimasis su VDU bendruomene. Kartu su kolege dr. Monika Medikiene, dalyvavusia šiuose mokymuose, jos jau vedė dvejus mokymus VDU darbuotojams.

Kalbėdama apie VDU Profesinio tobulėjimo fondo reikšmę, dr. Laima Skauronė pabrėžia jo svarbą sparčiai kintančių profesinių kompetencijų kontekste. „Profesinio tobulėjimo fondo iniciatyvą vertinu kaip itin reikalingą, nes ji padeda sumažinti finansinę kliūtį dalyvauti brangiuose, bet itin naudinguose DI ar skaitmenizacijos mokymuose.“ Anot mokslininkės, tokios investicijos į darbuotojų profesinį tobulėjimą tiesiogiai atsiperka pagerintu įvairių darbo procesų efektyvumu, geresniais sprendimais ir aktyvią žinių sklaidą universiteto bendruomenėje. „Nuoširdžiai rekomenduoju kolegoms pasinaudoti VDU Profesinio tobulėjimo fondo galimybėmis. Esu dėkinga už mokymams skirtą finansavimą, kuris tapo ne tik prasminga investicija į mano profesinių kompetencijų tobulinimą, bet ir į VDU darbuotojų skaitmeninės pažangos stiprinimą“, – apibendrina pašnekovė.

Profesinio tobulėjimo fondo paraiškų atranka

Skelbiama VDU Profesinio tobulėjimo fondo paraiškų atranka vyks iki kovo 5 d. VDU akademinių ir neakademinių darbuotojų paraiškos priimamos kiekvieną mėnesį jas pateikiant iki 5 mėnesio dienos. Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo ir finansavimo sąlygas galite rasti čia.

Nuotraukos:

VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis. Nuotr. VDU, Jono Petronio.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pavaduotoja, VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja dėstytoja Laima Skauronė. Nuotr. VDU, Jono Petronio.