VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė: investicijos į darbuotojų kompetencijų ugdymą – būtinybė

Globalūs pokyčiai švietimo sektoriuje, technologijų proveržis ir nuolatinis poreikis atnaujinti savo profesines žinias patvirtina – mokymasis visą gyvenimą turėtų tapti norma kiekvieno Lietuvos aukštojo mokslo institucijos darbuotojo gyvenime. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nuolat investuoja į darbuotojų profesinį tobulėjimą, kiekvieną mėnesį suteikdamas galimybę jiems dalyvauti įvairiuose profesinio tobulėjimo veiklose – mokymuose, seminaruose, kuriuos organizuoja VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras. Universiteto akademinė ir neakademinė bendruomenė kasmet gali rinktis iš daugiau nei 150 nacionalinių ir tarptautinių mokymų – nuo vedamų VDU ar išorės lektorių iki „Transform4Europe“ alijanso užsienio ekspertų seminarų ar semtis žinių vienoje didžiausių nuotolinių mokymosi platformų – „Coursera“. Taip pat darbuotojai gali pretenduoti į VDU Profesinio tobulėjimo fondo mokymosi finansavimą. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovės dr. Aistės Ragauskaitės teigimu, organizuojant mokymus ypač pastebimas skaitmeninių kompetencijų, užsienio kalbų ugdymo ir psichologinių temų poreikis, o profesinio tobulėjimo veiklose praėjusiais metais sudalyvavo daugiau nei 2600 dalyvių.

Plačios profesinio tobulėjimo galimybės VDU bendruomenei

VDU yra sukūręs unikalią darbuotojų profesinio tobulėjimo sistemą, kuri yra vystoma ir Europos universitetų aljanse „Trannsform4Europe“ ir šiais metais Europos komisijos buvo pripažinta kaip unikali. Viena iš šios sistemos dedamųjų yra visų darbuotojų skatinimas ir motyvavimas tobulinti savo kompetencijas jiems tinkamomis sąlygomis, lygiu, tempu ir patiems susiprojektuojant savo tobulėjimo kelią. Universitetas kasmet organizuoja daugiau nei 150 įvairių profesinio tobulinimo veiklų (seminarų, kūrybinių dirbtuvių, patirtinio mokymosi konferencijų ir kt.) skirtingoms darbuotojų tikslinėms grupėms, tačiau taip pat skatina siekti asmeninio meistriškumo finansuojant išskirtinius mokymus pagal darbuotojo asmeninį poreikį. Šiam tikslui buvo įkurtas VDU Profesinio tobulėjimo fondas. Ši iniciatyva skirta atliepti kiekvieno bendruomenės nario poreikius siekti profesionalumo savo srityje ir paskatinti juos perimti gerąją praktiką, inovatyvias žinias iš išorinių partnerių siūlomų seminarų, mokymų, kursų Lietuvoje ir užsienio šalyse.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, pabrėžia, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, įgyvendinanti tokio pobūdžio iniciatyvą. „Investicijos į darbuotojų kompetencijų ugdymą yra vienas iš kertinių VDU principų. Kadangi siekiame skatinti ne privalomą, o individualiems darbuotojų poreikiams pritaikytą, nuolatinį mokymąsi. Toks išskirtinis požiūris į darbuotojus, nepaisant to, kokioje srityje jis dirba ar kokias pareigas užima, suteikia darbuotojams didesnio pasitikėjimo ir motyvacijos, o tai tiesiogiai atsispindi sėkmingesniuose organizacijos rezultatuose. Pavyzdžiui, pirmą kartą organizuotuose „Trannsform4Europe“ aljanso neakademinio personalo apdovanojimuose net dvi laimėjusios inovacijos buvo sukurtos VDU darbuotojų“, – apie tiesioginę sąsaja tarp profesinio tobulėjimo sistemos ir organizacijos rezultatų pasakoja VDU Studijų prorektorė dr. S. Pilkienė. 

Mokymų finansavimas VDU akademiniam ir neakademiniam personalui

Praėjusiais metais buvo finansuota 18 VDU darbuotojų profesinio tobulėjimo paraiškų, o mokymų finansavimo galimybe aktyviai naudojosi ir akademiniai, ir neakademiniai darbuotojai. Organizatorių teigimu, finansuotų mokymų įvairovė didelė. Nuo tarptautinių mokymų – „Integrating Creativity and Innovation into Teaching“, „Managing a Diverse Classroom: Facing Upcoming Challenges“, „Advanced longitudinal modeling in Mplus“ iki mokymų Lietuvoje, pavyzdžiui, „Mediacijos mokymų pradedantiesiems“ ar „UNLOCK Personality“ akreditavimo programos.

VDU Užsienio kalbų instituto dėstytojos dr. Žiedos Tamašauskaitės teigimu, VDU Profesinio tobulėjimo fondo finansavimo suteikiamos galimybės darbuotojų mokymuisi – puiki iniciatyva. „Sužinojusi apie ją nusprendžiau, kad tarp gausybės savo paskaitų ir mokymų turiu rasti laiko profesiniam tobulėjimui. Taigi, išgirdusi apie galimybę gauti finansavimą pasirinktiems mokymams, priėmiau tai kaip Universiteto paskaitą ir paramą man kaip dėstytojai, besidalinančiai žiniomis su studentais – būtina auginti ir savąsias.

Pasinaudojusi mokymosi finansavimo galimybėmis, dėstytoja baigė tarptautinius mokymus „Teamwork & Teambuilding: reach high & far“, kurie buvo skirti švietimo sektoriaus darbuotojams, siekiantiems praplėsti žinias apie komandinio darbo ypatumus ir lavinti gebėjimą efektyviai dirbti komandoje siekiant bendrų tikslų. Mokymus organizavusi „ShipCon“ kompanija ne vienerius metus siūlo įvairios tematikos mokymus orientuotus į švietimo darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą. Kartu su lektore mokėsi dar apie 30 asmenų – įvairių Europos universitetų ir kolegijų dėstytojai, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojai, ugdymo įstaigų administracijos darbuotojai ir netgi Europos miestų ar regionų švietimo skyrių darbuotojai.

Pašnekovės teigimu, dalyvavimas šiuose mokymuose suteikė galimybę geriau suprasti darbo komandoje organizavimo procesą, išbandyti naujus komandinio darbo organizavimo metodus, o taip pat – atpažinti į komandiniam darbui susibūrusiųjų asmenų stiprybes ir suprasti, kaip geriau padėti savo studentams efektyviau dirbti komandose atliekant bendras užduotis. „Galėjau stebėti ir patirti, kaip įvairūs metodai veikia ir kokią naudą jie suteikia besimokančiajam kaip asmeniui ir kaip komandos nariui, o taip labai pravers dirbant su studentais“.

VDU Psichologijos katedros dėstytoja dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė taip pat džiaugiasi pasinaudojusi Profesinio tobulėjimo fondo suteikiamomis mokymosi finansavimo galimybėmis. Ji dalyvavo tarptautiniuose organizacijos „ShipCon“ Barselonoje organizuotuose mokymuose „English for Educators: advance your career“. Kursai buvo orientuoti į anglų kalbos kompetencijų ir mokymo metodų ugdymą dėstytojams.

Susirinkusi didelė besimokančiųjų dėstytojų ir mokytojų grupė (apie 40 dalyvių) iš įvairių Europos šalių: Estijos, Prancūzijos, Švedijos, Rumunijos, Italijos, Vokietijos. Pasak dėstytojos, anglų kalbos mokymo užduotys buvo susijusios su dalyvių šalies ir darbo vietos ypatumais, o mokymų lektorės palaikymas ir suformuotos užduotys buvo parengtos taip, kad mokymosi procesas nekėlė jokios įtampos, priešingai – buvo labai įdomu. Dėstytoja dr. L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė pripažino, kad savo vedamuose seminaruose jau pritaiko mokymuose išbandytus darbo su didelėmis grupėmis ir jų įtraukimo metodus. Be to, ji džiaugiasi patobulinusi savo anglų kalbos įgūdžius.

VDU Psichologijos katedros doktorantė Erika Gibė tikina, kad VDU Profesinio tobulėjimo fondo mokymų finansavimo iniciatyva universiteto darbuotojams yra svarbi ir reikalinga. Ji suteikia galimybę specialistams gilinti savo profesines kompetencijas, pavyzdžiui, susipažinti su naujausiais mokslinių tyrimų metodais ir pritaikyti juos praktikoje. Pasak jos, papildomos mokymosi galimybės prisideda ne tik prie individualaus profesinio tobulėjimo, bet ir prie bendro VDU akademinės ir neakademinės bendruomenės profesinio augimo. „Finansinė parama ypač svarbi renkantis tarptautinius mokymus, nes dažniausiai jų programos reikalauja didesnių išlaidų. Be VDU Profesinio tobulėjimo fondo iniciatyvos daugelis universiteto darbuotojų turėtų mažiau galimybių dalyvauti aukšto lygio mokymuose, suteikiančių galimybę pasisemti naujausių žinių ir tarptautinių ekspertų patirties“.

Ji dalyvavo Olandijos Utrechto universiteto organizuojamuose tarptautiniuose mokymuose „Advanced longitudinal modeling in Mplus“. Savaitės trukmės mokymuose dalyviai buvo supažindinti su pažangiais longitudinių tyrimų duomenų analizės metodais, kuriuos mokėsi taikyti naudodamiesi statistinės analizės programa Mplus. Juose dalyvavo gausus būrys (apie keturiasdešimt) dėstytojų ir doktorantūros studentų iš viso pasaulio.

Pasak dalyvės, šie mokymai man buvo itin vertingi, nes suteikė galimybę giliau suprasti pažangius longitudinių duomenų analizės metodus ir praktiškai juos taikyti naudojant Mplus programą. Ji pripažįsta ne tik įgijusi daug naujų žinių, bet ir sustiprinusi savo gebėjimus interpretuoti ir taikyti sudėtingesnius statistinius modelius moksliniuose tyrimuose. „Šie mokymai paskatino dar labiau domėtis longitudinių duomenų analize, ir ypač tokių modelių taikymu psichologijos mokslo tyrimuose. Įgytos žinios man bus labai naudingos tiek atliekant tyrimus, tiek rengiant publikacijas“.

Miško terapijos nauda darbuotojų psichologinei gerovei

Dar vieni netradiciniai mokymai, kuriuose džiaugiasi dalyvavusi VDU Botanikos sodo vyresnioji specialistė Edita Braun, buvo skirti būsimiems miško terapijos specialistams. Ji pasirinko „REI Certified Forest Therapy Guide Training 2024” mokymų programą, siekdama pritaikyti įgytas žinias ir išmoktus miško terapijos vedimo praktikas savo darbe. Mokymuose buvo analizuojamos įvairios temos: miško ekologija, lėtoji ornitologija, miško maudynių taikymo poveikis fizinei ir psichologinei sveikatai bei mokslinių tyrimų apžvalga, streso valdymo metodikos. Taip pat jų metu buvo aptartos temos, aktualios dirbant su lankytojų grupėmis, vedant ekskursijas ar edukacines veiklas: grupės dinamika, lyderio savybės, konfliktų valdymas, pirmoji pagalba lauko sąlygomis, teisiniai aspektai. Mokymus organizavo dr. Katarzyna Simonienko („Centrum Terapii Lesnej“, vert. past. – „Miško terapijos centras“). Mokymus vedė lektorių grupė, tarp kurių be miško terapijos gidų buvo ir patyrusių psichologų, ir autoritetingų ornitologų ir ekologų, ar net išgyvenimo laukinėje gamtoje instruktorių, o taip pat – greitosios pagalbos gydytoja, nemažai patyrusių miško terapijos gidų. Juose dalyvavo įvairių profesijų atstovai, nuo privačių mokymo ar globos įstaigų specialistų, iki įvairių fondų darbuotojų.

E. Braun teigimu, šiuose mokymuose ji pasisėmusi daug naudingų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių iš patyrusių savo srities specialistų. „Mokymų turinys buvo gilus ir išsamus, kiekvieno užsiėmimo metu lektoriai pasidalindavo įvairiomis papildomos literatūros nuorodomis ir patarimais, kur galima gilintis savo žinias ateityje. Taigi net ir baigusi mokymus savo žinias gilinu įvairiose srityje: nuo vorų ar kerpių ekologijos iki neigiamų jonų poveikio ar kūno kalbos ir balso tembro svarbos vadovaujant grupei“. Pasak Botanikos sodo specialistės, įgytos žinios prisidėjo prie dar kokybiškesnio ekskursijų vedimo, kurios yra svarbi jos darbo dalis, ir suteikė atspirties naujo tipo ekskursijų atsiradimui – potyrių ekskursijoms su miško maudynių elementais.

Profesinio tobulėjimo fondo paraiškų atranka

Skelbiama VDU Profesinio tobulėjimo fondo paraiškų atranka vyks iki gegužės 5 d. Paraiškos priimamos kiekvieną mėnesį jas pateikiant iki 5 mėnesio dienos. Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo ir finansavimo sąlygas galite rasti čia. 

Nuotraukos:

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkiene, nuotr. VDU, Jono Petronio.

VDU Psichologijos katedros doktorantė Erika Gibė, nuotr. Indrės Baltakytės.