VDU lektorės A. Pečiurienės rekomendacijos, siekiantiems pagerinti organizacijos vizualinę komunikaciją
Šiandien vizualinė komunikacija yra neatsiejama kiekvieno verslo ir organizacijos dalis. Ar žinojote, kad netinkamai parinkta spalva ar neharmoninga kompozicija gali lemti, jog jūsų reklaminė kampanija bus mažiau efektyvi? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorė Austėja Pečiurienė dalinasi įžvalgomis, kodėl šiandien ne tik marketingo specialistams, bet ir visiems, kurie siekia įtaigesnio ir efektyvesnio bendravimo su savo auditorija, svarbu išmanyti vizualinės komunikacijos principus. Taip pat ji aptaria dažniausiai pasitaikančias vizualinės komunikacijos klaidas bei tinkamiausius būdus, kaip jas ištaisyti, remiantis aiškiais ir praktiškai pritaikomais principais. Be to, visus norinčius patobulinti savo vizualinės komunikacijos įgūdžius kviečiame prisijungti prie VDU lektorės A. Pečiurienės nuotolinių mokymų „Dažniausios vizualuose daromos klaidos ir jų taisymo būdai. Sprendimai marketingo ir komunikacijos specialistams“, kurie vyks balandžio 16 d. 18.00–20.00 val.
Esate vedusi vizualinės komunikacijos mokymus daugiau nei 200 įvairių organizacijų specialistams. Kokiai auditorijai ir kodėl jūsų mokymai „Dažniausios vizualuose daromos klaidos ir jų taisymo būdai. Sprendimai marketingo ir komunikacijos specialistams“ yra aktualūs?
Šie mokymai leidžia geriau suprasti vizualinės komunikacijos principus ir jos naudą ne tik marketingo ar komunikacijos specialistams, bet ir kitų sričių darbuotojams, norintiems sužinoti, kaip vizualinė komunikacija gali padėti įtraukiau ir efektyviau bendrauti su siūlomo produkto ar teikiamos paslaugos auditorija, pagilinti savo žinias dirbant su įvairiais reklamos ir komunikacijos projektais. O taip pat – geriau suprasti dažniausias daromas klaidas kuriant vizualus, padeda suprasti, kaip iškomunikuoti kitam žmogui (kolegai, klientui, reklamos užsakovui) apie vizuale pastebėtas klaidas bei kaip tinkamiausiai išsakyti kritiką ar korekcijų poreikį.
Pastebiu, kad mokymuose dalyvaujančius organizacijų darbuotojus itin sudomina teorija apie spalvas ir kitus vizualinius elementus. Jie lieka labai nustebę išgirdę, kad tokį, regis, abstraktų, įkvėpimo reikalaujantį meninį dalyką kaip vizualų kūrimas, galima išmokti pakankamai matematiškai, taikant tam tikrus principus bei taisykles. Vizualinę komunikaciją palyginčiau su mados industrija – jeigu net laužome tam tikrą taisyklę, svarbu žinoti, kokią ir kodėl. Mano vedamų mokymų metu analizuojame, kokiomis vizualinėms priemonėmis (elementais) galima sukurti patrauklų vaizdą, t. y. spalvomis, kompozicija, forma ar kaligrafija. Remiantis jomis ugdomi gebėjimai ne tik tikslingiau pakomentuoti kitų mums pateikiamus kūrinius, užsisakomus vizualus, bet bendradarbiaudami komandoje galime pasiekti daug geresnių ir efektyvesnių pardavimų ar komunikacijos rezultatų.
Man svarbu, kad mokymų dalyviai gebėtų ne tik patys sukurti vizualą, tačiau perprastų vizualinės komunikacijos logiką ir gebėtų kritiškai pakomentuoti kito asmens sukurtą vizualą, t. y. galėtų argumentuoti, kas konkrečiai netinka (tikslingai suprasdami, kad, pavyzdžiui, šita spalva kelia kitokias emocijas, negu jie tikėtųsi iš savo auditorijos). Tokiu atveju vizuale būtų koreguojama konkreti spalva, o ne visas kūrinys. Diskutuodami mokymuose stengiamės atsisakyti tokių abstrakčių vertinimo kategorijų kaip: „negražu“, „nepatinka“, „kažką čia reiktų keisti“, „skonio reikalas“ ir pan. Minėtos abstrakčias vertinimo kategorijas siūlau pakeisti diskusija apie konkrečių elementų tinkamumą, atsižvelgiant į tam tikras vizualines prasmes, reikšmes, suderinamumą ir kt. Vizualinėje komunikacijoje taikydami semiotikos principus organizacijų darbuotojai geriau supranta, kokių tikslų gali pasiekti, kokias vizualines žinutes (ir ne tik) gali sukurti, kaip tai gali prisidėti prie siūlomo produkto ar paslaugos įvaizdžio pagerinimo arba ne, galiausiai, kaip galima tikslingai ir vizualiai įtraukiai bendrauti su savo auditorija.
Ar galėtumėte rekomenduoti kelis skaitmeninius įrankius, naudingus vizualinės komunikacijos kūrimui, kuriais galėtų pasinaudoti vizualinio turinio kūrėjai, specialistai, dirbantys rinkodaros srityje ir kt.?
Žinoma. Pirmiausiai rekomenduočiau „Canva“ – ši programa tinka skaitmeninių ir spausdintų vizualų kūrimui. Naudojantis ja galima lengvai ir kūrybiškai sukurti įvairų vizualinį turinį: nuo prezentacijos, socialinių tinklų įrašo iki plakato ar infografiko. Verta paminėti, kad „Canvoje“ yra sudiegti dirbtinio intelekto įskiepiai. Šis įrankis yra prieinamas ir kompiuteryje, ir telefone nemokamai, o mokamos versijos kaina nėra didelė. Pastaroji suteikia daugiau galimybių: ji leidžia nusistatyti vizualo rezoliuciją ir spalvines gamas (CMYK, RGB) bei lengvai keisti jo formatus pagal matmenis arba panaudojimą (png, pdf). „Canvoje“ spalvos yra identifikuojamos kodais, todėl galima parengti organizacijos ar asmeninę stiliaus knygą, naudojantis savo fotografijomis, grafiniais elementais arba pačios programos siūloma ir nuolat pildoma vizualinių elementų baze, kurioje galima rasti itin platus šriftų pasirinkimą. Dar vienas jos privalumas – sukurta vizualinė medžiaga automatiškai saugoma programoje, todėl nereikia jos kaupti kompiuteryje ar telefone.
Taip pat dirbantiems su vizualine komunikacija ar reklama rekomenduoju išbandyti kelis vaizdo turinio redagavimo įrankius. Pavyzdžiui, naudojant „DaVinci Resolve“ programą galima sumontuoti puikius vaizdo įrašus ir išsaugoti juos kokybišku ir dideliu formatu. Ji itin naudinga, kuomet pasirinkus „YouTube“ platformoje esantį vaizdo įrašą prie jo norime pridėti daugiau elementų, tarkime, įtraukti scenarijų juostą (sudarant net kelis „aukštus“ vaizdo įrašų ir garso takelių). Šios programos valdymo juosta yra labai patogi, leidžianti koreguoti vaizdo įrašo trukmę, spalvas, garsą ir pan.
Dar kelios vaizdo turinio redagavimo programos, kurias verta įsirašyti savo telefonuose – „Quick“ ir „Petal Clip“. Naudojant jas galima sukarpyti filmuotą medžiagą telefone, o tai padeda sutaupyti laiko, kuris būtų skiriamas perkėlimui į kompiuterį, formatavimui ir t. t. Taip pat šios programos leidžia pateikti vaizdo įrašus realiu laiku, perkeliant juos į socialinius tinklus („Stories“, ar „Reels“ formatu). Taip pat rekomenduoju išbandyti programėles „Photo Split“ ir „PuzzleStar“. Jos ypač naudingos, kuomet norime sužinoti, kaip atrodys sudėliotas „Instagram“ turinio tinklelis. Šios programėlės leidžia palaikyti profilio „Instagram“ vizualinį vientisumą, išskirtinumą ir originalumą. Taigi siūlau nebijoti eksperimentuoti ir išbandyti įvairias vizualinio turinio kūrimo programas, nes tai padeda pasiekti geriausią kūrybinį rezultatą.
Daugiau informacijos apie lektorės A. Pečiurienės mokymus „Dažniausios vizualuose daromos klaidos ir jų taisymo būdai. Sprendimai marketingo ir komunikacijos specialistams“, kurie vyks balandžio 16 d. 18.00–20.00 val. čia.